Klykoliams prekybinės privilegijos suteiktos 1757 m.
Žydų gyvenvietė nuo maždaug XVIII a. vidurio. 1866 m. Klykolių miestelio plane jau pažymėtos 2 žydų sinagogos[1].
Prieš I pasaulinį karą ten gyveno apie 500 žydų. Už šalies ribų ir išnešiojamosios prekybos žydų prekybininkai ir verslininkai daugiausia dirbo su Ryga ir Liepoja. 1915 m. Klykoliai pateko į sėslumo ribą. Tarpukariu Klykoliai priklausė Akmenės valsčiui. Nepriklausomoje Lietuvoje čia gyveno apie porą šimtų žydų.
1921 m. kovo 28 d. protokole nurodyti 5 išrinkti Klykolių žydų bendruomenės komiteto nariai: Šlioma Goldblat, Joselis Tortas, Aba Josef Zarenda, Leiba Abramzonas ir Izraelis Abramzonas. Sionistinio kongreso rinkimuose 1933 m. čia buvo 17 balsų[2], o 1939 m. žydų miestelyje jau beveik nebuvo. 1939 m. korespondencijoje piešiamas toks miestelio vaizdas: „Klykoliai kažkada buvo gražus miestelis: su mokslinčiais (talmudistais), gerbiamais žmonėmis, o dabar čia vos susirenka minjanas šabui. Viskas išsibarstę. Net oficialiai jis dabar apibrėžiamas kaip kaimas“. Tais metais šiame bažnytkaimyje gyveno 235 gyventojai, iš kurių – 30 (12 %) žydų.
Rabinai
Elijahu Klikoler čia buvo rabino beveik visą savo gyvenimą. Bičiuliavosi su Vilniaus Gaonu. Jį žmonės taip pat vadindavo „Didysis Elijahu“. Taip pat buvo rabinu Piltenėje (Latvijoje) ir Kaišiadoryse. Apie jį sklandė įvairios legendos. Jo sūnus Avreml Bojer buvo rabinas Liepojoje[3]. Šimenas, Elijahu Klikoler sūnus, taip pat buvo rabinas Piltenėje.
Šolemas-Cvi Šapiro, taip pat buvo rabinas Varaklianuose ir Veliuonoje. 1862 m. čia gimė jo anūkas Elhanan Eliezer, Šlomo Gavronski sūnus.
Moše, Jekutiel-Zisl sūnus, gimė 1816 m., mirė 1897 m.
Abraham-Aba Rabinovic rašė Toros komentarus laikraštyje „Hapeles“ (1901 m.)
Abraham-Aba, Šaul Hakohen (iš Vilniaus) sūnus, taip pat rabinas kažkuriame Latvijos miestelyje, o 1905-1907 Pakruojyje.
Icchok-Reuven, Moše sūnus, po to buvo rabinu Rygoje.
Cvi-Hirš, Jehuda-Leib Farber sūnus. Gimė 1883 m. Slabodkėje, nuo 1914 m. rabinas Londone, kur buvo išleista ir nemažai jo parašytų veikalų.
Jakov, Isroel Kac sūnus, gimė 1863 m. Rumšiškėse. Buvo rabinas Slabodkėje 1906-1914 m. Per pirmą pasaulinį karą Homelyje (ten perkelta ješiva iš Rygos), o nuo 1920 m. vėl rabinas Klykoliuose iki 1923 m. iki mirties (kitoj knygoj rašoma, kad tais metais buvo rabinu Žagarėje). Rabinų chronologija gali būti netiksli.
Tarp 1875 ir 1898 metų buvo 27 rabiniškų knygų prenumeratoriai iš Klykolių.
Daugiau Klykoliškių paminėta aukotojų sąraše badaujantiems Lietuvos žydams.
Sąsajos
Cvi-Arie Grinblat gimė čia 1874 m., vietinio skerdiko sūnus. Gavo rabino diplomą, bet nenorėjo eiti rabino pareigų. Buvo Rygos rabino Reuven-Icchok Elian žentas. Mirė 1955 m. Johanesburge.
Dr. Abale Lein, gimė 1864 m., nuo 1876 – gyveno Amerikoje. Vertėjas, taip pat rašė straipsnius į žydų laikraščius.
Isaja Šerksni rašė korenspondeniciją į Judische Folks Blat.
Holokaustas
1941 m. liepos viduryje Klykolių partizanų būriui vadovavęs buvęs pasienio tarnautojas K. Bielsikis suėmė Klykolių miestelio žydus.
Valentinas Brandišauskas, remdamasis liudytojų parodymais, teigia, kad miestelio žydai buvo suimti maždaug liepos viduryje: Siumant žydus, baltaraiščių būrys buvo padalintas į tris grupes: vieni siminėjo, antri saugojo, treti užrakindavo tuščius likusius namus. Suimtųjų žydų skaičius įvairiuose šaltiniuose šiek tiek skiriasi, tačiau sunku netikėti vardiniu suimtųjų sąrašu: bendras skaičius – 21, tarp jų – 4 vaikai iki 10 metų. Visi suimti tą pačią dieną.
Suimtieji buvo uždaryti vietos sinagogoje. Po keliolikos dienų išvaryti į Akmenę, dar vėliau – į Mažeikius. Kai rašo JEW, 1941 m. rugpjūčio 4 d. visi Klykolių žydai, kartu su kitų valsčių žydais buvo perkelti ir apgyvendinti ant Ventos kranto, netoli Mažeikių.
1941 m. rugpjūčio 9 d. Klykolių žydai (21 asmuo) sušaudyti Mažeikiuose, prie žydų kapinių, kartu su kitais iš Mažeikių atgabentais žydais.
Taip buvo sunaikinta negausi Klykolių žydų bendruomenė.
________________